IMPRINT (2006)

Nuostabus, gražus japonų darbas. Masters of Horror serijos perliukas. Švelnus prisiliesti ir skaudus pajausti. Sadistinė juosta garsaus Japonijos režisieriaus Takashi Miikes. Labai sužavėjo. Kartu labai gražus ir begalo nesveikas ir iškrypęs vaizdas. Labai dėkui horror’o dėdei, kuris pasakoja ir supažindina apie tokius nuostabius filmus. Tikrai siūlau visiems, kam tik negaila vienos valandos savo gyvenime paaukoti šiam nuostabiam meno kūriniui. Nėra kaip nusivilti. 10/10. Dedam ant Holivudo!

RE-CYCLE a.k.a. GWAI WIK (2006)

Japoniškas siaubas visuomet man patikdavo. Nors ir nuobodus, lėtas, tačiau turintis savyje to labai savito ‘neholivudiškumo’ prieskonių, kurie TAIP žavi. Šis filmas panašus, tačiau kiek kitoks. Kūrėjams grynas j.horror’as pasirodė per siaura savoka, ir jie nusprendė čia pridėti begalę fantazy elementų. Tiesą pasakius, fantastika man niekada nepatikdavo. Bent nuo tada, kai iširo mano vargšė vaizduotė. O čia prie j.horror’ui būdingų triukų (vaiduokliai, dvasios, pasivaidenimai, užuominos…), prikišta visokių zombių, antgamtinis miestas, kažkokios viską griaunančios bangos, etc. Bet grįškime ten, nuo kur, deje, taip ir nepradėjome. Siužetas..sukasi apie gan perspektyvią rašytoją, kuri dar tik pradeda rašyti savo naująjį romaną, pavadinimu “Ciklas“. Rašytoja yra gan žinoma, todėl šio naujojo jos darbo laukia milijonai žmonių. Tačiau gyvenimas moteriai ne rožėm klotas, nes ji nebepripažysta žmogaus, kuris nori pas ją sugrįžti, o rašymas atima labai daug energijos. Visiškai išsekinta gyvenimo rašytoja visai netyčiom įsitraukia į kitą dimenciją. Pasaulį, kuriama yra visa tai, kas jos gyvenime buvo atmesta arba pašalinta. Visos ‘šiūkšlės’, tarp kurių ji ras kai ką labai svarbaus (!). Miestelis, gal būt kažkiek primenantis “Silent Hill“ žaidimus, bene įspūdingiausia vieta filme. Ir aišku, zombiai. Gausybė zombių.. Ir truputį per daug fantastikos. Persūdyta, sakyčiau. Bet visgi neblogas produktas, kiek kitoks j.horror lygmuo. Sveikintinas dalykas. 8,6/10. Žavi juosta.

BEGOTTEN (1991)

Oho, kaip čia pavarė! Nežinau, kada mačiu ką nors labiau stulbinančio. Čia yra totalus trve movie. Jame yra viskas, ko reikia: sadomazochistinės scenos, juodai/baltas vaizdas, kraujas, mirtis, kančios… Amm, tikrai nuoširdžiai smagus atrakcionas. Labai Dėkui Žmogui, kuris parekomendavo šitą. Po peržiūros norėjosi užsidėt depresyvaus juodmetalio. Geriausiai tinka “Silencer“, nes viename šio projekto vaizdo klipe yra nuotrupos iš “Begotten“ filmo. Tai vat. Pasakiau, kas kaip ir prie ko. Nėra daug ką rašyti, reikia pamatyti! Nereali atmosfera jus įtrauks. Rekomenduoju, jei neesate pop-horror’o auka. Šėtono darbas. Enjoy (to hurt) Yourselfs \ m /

Silencer – Sterile Nails And Thunderbowels:

THE WRESTLER (2009)

Mačiau kine prieš kelias savaites, o dabar prisiminiau. Filmas tai geras. Čia tipo bomba, kad tas aktorius Mickey Rourke atsigavo, bet kadangi aš juo nelabai domėjęsis tai nesvarbu tai buvo. Na, čia apie wrestlerininko gyvenimą. Jį paliko žmona, su juo nebendrauja dukra, o jo mažas forgonas uždarytas, dėl skolų pertekliaus. Negana to, jam daktarai uždraudžia sportuoti, o tai juk jo vienintelis pragyvenimo būdas. Nerasdamas kitos išeities Ram’as gauna darbą maisto parduotuvėje, bet supranta kad tai nėra jo tikrasis pašaukimas. Na, žodžiu tikro imtynininko gyvenimas. Filmas susuktas tirkai labai jegovai ir čystai. Parodo kovų, ir, kas yra labai įdomu wrestlingu besidomintiems, parodo užkulisius, kur imtynininkai tariasi kas su kuo ir kaip kovos. Ištiesų įdomu. Geras tas aktorius visai. Vertas filmas.

THE GRUDGE 3 (2009)

Nusirito kažkada galinga buvusi psycho_horroro serija. Liko tie patys nusibodę, šitmus kartų matyti gasdinimo efektai, baisūs tik arba pirmą kartą pamačiusiam The Grudge“, arba visiškam bukapročiui. Lievas šūdas. Sviestas sviestuotas. Jau negana to, kad remeikas, tai dar ir trečia dalis. Labai tikiuosi, kad tai jau paskutinė. Bus amerikietiška trilogija, ir visi viskuo patenkinti debilėliai liks laimingi. Galiu pasakyti tai, kad kuo toliau tuo tie visi ale krūti fyntai darosi nebebaisūs, o juokingi. Nežinau. Man gana. Žiūrėjau kažkaip persikreipęs, žiūriu ir galvoju: ‘nu nafig taip reikia?’. Viskas. Išsisunkė frančizė. Negelbėja niekas. Nei Shawnee Smith iš SAW serijos. Visom serijom būdinga pabaiga, ir visos ją prieina. Beje, SAW savo pabaigą jau seniai priėjo. Priėjo ties antra dalim, kuri buvo toks savotiškas kultas. Bet ne, debilai amerikanskai toliau tęsia tą sušiktą burbulą, nors jau niekam nebeįdomu, o ištikimiausi fanai rėkia: “UŽBAIGT!!!“. Tas pats su “The Grudge“. Nu gal ne šūdas čia. Tiesiog išsisėmęs gėris, kurio nebeliko. Visgi, vaiduokliai dar ir dabar atrodo gan klaikiai. Ir lavonai gražūs, bei kraujas. Bet atmosfera nuvaliota. Štai ir visa filmo problema. Gaila. 8.7/10.

Akira Yamaoka

Japonų kompozitorius, labiausiai išgarsėjęs video žaidimų “Silent Hill“ garso takelių kūrimo veikloje. Mano bene mėgstamiausias kompozitorius, kurio diskografijoje begalės nerealios muzikos. Ambientas ir rokas dauguma. bet ambiento daugiau. Esu parsisiuntęs visų Silent Hill žaidimų garso takelius, kadangi pats esu šių žaidimų gerbėjas, tai ir muzika patraukė, suprantama. Truputį pasakysiu apie “Silent Hill“ OST’ų padėtį.. Pirmosios dalies visiškai nevertas dėmesio, todėl geriausia pradėt klausyt yra nuo antrosios, kurioje yra labai gerų ambiento ir post-roko trackų, mano manymu SH2 OST yra pats geriausias. Toliau, SH3 taip pat neblogas, galima išgirsti dainuojant Mellisa Williamson, labai nuostabi dainininkė 🙂 SH4 taip pat labai geras OST’as, nereikia gailėt laiko šiam, kaip ir kitiems, prisėst reikia ir paklausyt. SH:ORIGINS OST man nelabai patiko, kaip ir SH:HomeTown. Na, bet galit iš įdomumo parsisiųsti, jei sudomins, o tikiuosi 🙂 Duodu keletą dainų, kad suprastumėte apie ką kalbu 🙂

Ambientas:

Toks pusiau rokas:

Dar galėčiau dėt ir dėt čia daug tų gabalų, bet manau abejingų neliks, kurie paklausys. Tikrai LABAI dėmesio verta muzika, geram produktui.Tiesa, jei sudomino šita muzika ir jūs norit DAR galit bandyt parsisiųst fanų kūrybos. Skanaus!

DVAR

Na va, po persikėlimo iš gūdaus blogspot’o, man atsirado nesveikas noras klausyt industrialą, tiksliau raustis po įdomius projektus, atrasti ką nors naujo, ypatingo… Ką aš radau? Ogi atradau DVAR! Pats baisiausias industrialas pasaulyje, esu dėkingas vienam žmogui, kad supažindino su jais. DVAR tai yra dviejų narių iš Rusijos darkwave/experimental industrial stiliaus grupė, kuri savyje maišo mūltikų tematikos muzikėles ir išsigimusį vokalą, kuris gali priminti varno kančias, ūbavimus ir pan.. Tikrai sunkiai įkandama muzika, bet man patiko ir žadu dar ilgai to klausytis 🙂 Vaikai, prisiskaitę nete nesamonių apie šios grupės daromą blogą įtaką yra papraščiausiai lakios vaizduotės žmonės.. Nors tai, kad klausant šios muzikos į tave tarsi įeina kažkas labai blogas ir tamsus yra tiesa. Pats tai pajaučiau, ir buvo vos ne šokas, kaip tokį efektą gali padaryti muzika. Pasirodo, DVAR kūryboje yra naudojama labai daug žemo dažnio garsų, kurie ir sukelia tą vadinamą “blogą aurą“. O vokalas… baubiantis nesuprantamus žmonių ausims žodžius, nesuprantama kalba lieja nesuprantamą blogį ant klausančiųjų. Vieną kartą paklausęs, pasakytum kad šūdas. Bet jei sudomino, imi klausyti dar ir dar, kol galiausiai tampi priklausomas. Kartais netgi nesinori jungti DVAR, atrodo jog tuo metu visiškai tamsai ir niūrumui dar neatėjo metas, bet kažkas viduje sako “įjunk!“ ir tai net negalvodamas darai, tuo pačiu nesuprasdamas kas vyksta tenkiniesi visiškai iškraipyto pasaulio blogio jūra. Improvizacijos čia niekada netruks. Reikia būtinai pamėginti paklausyti. Va čia tai troliai!!

STAY (2005)

Kątik, per tv3 parodė dar vieną naktinio kino siansui būdingą filmą. “Pasilik“ nepaprastas filmas, šiaip retai kada žiūriu filmus per velnio-dėžutę, tačiau šį kartą paskaitęs atsitiktinį anonsą nesusilaikiau, ir ryžausi peržiūrai. Filmas pasakoja apie vieną Niujorko psichiatrą Semą Fosterį (akt. E. McGregoras), kuris dirba universitete ir susitikinėja su meno dėstytoja Lila (akt. N. Watts), buvusia savo paciente, kurią jis kadaise išgelbėjo nuo savižudybės. Jis bijo, kad Lila vėl gali bandyti nutraukti savo gyvenimą. Tačiau staiga atsiranda dar vienas personažas, dar daugiau rūpesčių keliantis žmogus – studentas ir menininkas Henris Letamas (akt. R. Goslingas). Jis sako, kad nužudė savo tėvus, o per 21-ąjį gimtadienį nori nusižudyti, kaip tai padarė jo pats mėgstamiausias menininkas. Semo misija tampa sustabdyti Henrį, ir neleisti jam nusižudyti. Lila nori pakalbėti su Henriu, tačiau Semas to neleidžia, nes turi svarių argumentų. Vėliau su pačiu Semu pradeda dėtis nesuprantami dalykai, jam pradeda vaidentis mirę žmonės, jis su jais kalba, taip pat jis nesusigaudo aplinkoje, o laikas jo pasamonėje bėga nepaliaujamai. Visą filmą išlaikyta nereali įtampa. Semo nušvitimų stadijos perteiktos įtikinamai, kartais, būna žiūri, bet nesupranti kas vyksta ekrane, viskas labai išmėtyta, labai keista ir viskas visai kitiap nei kitur. Tai mano vadinamas kitoks kinas. Pripažystu ir tokį, ne vien horror’ą, nors per TV retai kada žiūriu, arba išvis nežiūriu, nes nervuoja reklamos (šį kartą reklamos pasirodė įtin ilgos) ir tas televizijos supopsėjimas. Tačiau šitas filmas tikrai nustebino. Džiaugiuosi, kad pasirinkau žiūrėti “Stay“. Begalo verta dėmesio juosta. Reikia pamatyti. Įvertinti neįmanoma.

The Texas Chainsaw Massacre (2003)

Remeikas. Bet užtat labai geras, ir seniai jau matytas filmas. Taigi pamačiau dar kartą, ir vėl įsitikinau kad nepaprastai geras remeikas. Nors matęs aš ir originalias dalis, man kažkodėl jos taip neįstrigo kaip kad šita, galbūt dėl įpatingų scenų, kurios puošė visą filmą. Odinveidžio, gyvenančio kažkur Texaso apylinkių laukuose nuotykiai perdaryti ta pačia formule. Jaunimas, autobusas, mentas, keistas namas, skerdynės. Bet viskas įpinta labas nesveikai, pvz pradžioje ir gale rodomi ale realūs nespalvota kamera filmuoti vaizdai, iš senų laikų ir bandoma sukurt ale trve story. Pavyko tai tikrai šauniai. Nespoilinsiu, kad ir kaip norėtusi, abejoju ar yra nemačiusių, bet vistiek. Tiesiog filmas yra must see, prikimštas labai nesveikų scenų, kurios užveža. Geras filmas, tiesiog privalo tupėt mano blog’e. bene kruviniausias 2003 metų horror’as. Klasikos perdirbinys. Odinveidis su drūžba yra zjbs. 10/10, kaip velniui.