Talking To My Fingers.

Posted in Blevyzgojimai, Kūryba, Melancholija, Menas on birželio 9, 2009 by Ligonis.

2986279483_29b3824687

Berniukas Ir Mergaitė
Mes gyvenom be kaukių,
Atvirom širdim, stukseno –
Širdį kažkas tikro.
Gyvenom.
Mes džiaugėmės nuostabia –
Laime tada, tikrą –
Jausmą buvo galima pajaust.
Mes mokėmės.
Mokėm vienas kitą gyvent,
Džiaugtis, žalotis, jausti…
Ir tai buvo tikra…
Ir atėjo Ji…
+++++++++++
Dabar mes gyvenam su kaukėm,
Uždarom širdim laukiam –
Giliai sieloj – Pabaigos…
Mes laukiam.
Ir džiaugiamės ta netikra –
Laime suvaidinta. Suprantam,
Kad nieko nebeliko jaust.
Mes norim kaip tada –
Bet neužtenka noro ir jėgų –
Kančiai, skausmui, vilčiai…
Ir tai yra tikra.

3562199144_a0196166bc

Kodėl Tu leidai sau,
Kančias mano prikelt
Kodėl Tu sau nuleidai,
Už ką tos akys Tau?

Už ką Tau tas dangus?
Už ką jame lietus,
Už ką palikai namus,
Už ką? Juk nebebus…

Kodėl Tu vis kartoji,
Tylėdama kalbi
Kodėl širdis manoji
Jau nebeplaka nakty.

Aš nebelauksiu,
Kodėl Tu taip elgiesi?
susideginsiu,
Tavo tamsios nakties…

RITUAL06

SKRYMING SAILENS

Tyla.
Stoviu vienas aplink
jie žiūri link
Manęs jau supa.
Tyla.
Nebekontroliuoju vis
dar bet gyvent noriu
Savęs nes tikiu
Kad kažkas ateis ir
Pasibels į mano pasamonės
Duris su didžiuliu
Trenksmu ir mane
pažadins iš letargo
miego kuriame įbridęs
Aš iki kelių ir daugiau
Rašau eilėraštį
Dabar reiškiuos.
Garsas.
Garsai garsai, fantazija
Sutraumuota sugriauta
Mano.
garsas.
Garsas!
Šaltis ir nustoja
nebesiburia aplink
Jau mane.
Tyla.
Mirtis aplankė
Jau čia.
Tyla.
Vargonai gaudžia skrodžia
Tylą virš mano slenksčio
Pasamonės.
Tamsa.

RITUAL36

Reklama

FRONTIERE(S) (2007)

Posted in Filmai on birželio 9, 2009 by Ligonis.

Absoliutus naujos kartos filmas. Prancūzų pasididžiavimas. Filmas, kuris privalo palikti ĮSPŪDĮ. Nesveikas ir gražus. Žiaurus, įtemptas, baisus, ir nuostabus. Šlykštus. Filmas, dedantis ant HollyWood’o skersai. Naujoviška skerdyklė su fašistiniais prieskoniais.

il9640Filmas, kuris turėtų patikt gero kino ištroškusiems. Žiauriai siūlytinas daiktas. Tai apie nesveikus žmones, kurie mąsto praėjusiais laikais, ir apie išpuolius Prancuzijoje, apie kelis banko plėšikus, jų nelaimingą kelionę bėgant iš Prancuzijos. Tai apie skausmą, neviltį, kančias… Apie gyvuliškumą, atsidavimą niekam. “Ribos“ turėtų būti kiekvieno žmogaus MUST SEE Nr.1 filmas. Reikia jį man pažiūrėti dar kartą. Ir dar! 666/10.

REQUIEM FOR A DREAM (2000)

Posted in Filmai on birželio 8, 2009 by Ligonis.

requiem_for_a_dreamPagaliau pavyko pamatyti šitą juostą, kur ilgokai kažkaip nebuvo poreikio žiūrėt. Labai įtikinantis filmas apie žmonių priklausomybes. Šiaip, labai daug žmonių yra jį matę, todėl net nesivarginsiu jo pristatinėt, tiesiog ką tik peržiūrėjau ir pagalvojau, kad neįdėt į blog’ą būtų mažū mažiausiai nuodėmė. Realus baisių gyvenimo spalvų pavaizdavimas visuomet sukelia kažkokį labai nemalonų jausmą, reikalas tas, kad tas jausmas dažnai būna labai įtikinantis. Šitas filmas TIKRAI įeina į mano MUST SEE filmų sąrašą. Labai prasmingai praleistas laikas, labai daug minčių pasilikę galvoje po peržiūros. Super! dafiga/10.

PHONE BOOTH (2002)

Posted in Filmai on birželio 7, 2009 by Ligonis.

phone_boothChm, galvoju, kokie ne siaubo filmai man patiko… Vienas iš jų TIKRAI turėtų būti “Phone Booth“. Man tai patinka tokios temos filmuose, ir pagalvoji, kad realiame gyvenime tikrai taip galėtų nutikti. Terorizavimas telefonu, grasinimai, blem.. jau kelintą kartą žiūriu, bet kitaip ir nebūtų įdomu, tik su ta mintim, kad viskas gali nutikti realybėje. Stu Shepardas – turtingas verslininkas, kuris turėdamas žmoną, susitikinėja su meiluže, kuris apgaudinėja klientus – ir už tai jį baudžia – tiesiog paskambina į tą taksofoną, kur jis kalbasi su savo meiluže. Atsiliepus, griežtas balsas liepia pasilikti budelėje, niekur iš jos neiti, ir klausyti kažkokio neaiškaus žmogaus, tykančio kažkur su snaiperiu nurodymų. Keisčiausia, kad net policija nesugeba visko sutvarkyti, žmogelis lieka spąstuose. Filmas susižiūri vienu prisėdimu. Nežinau, kas per genijus yra režisierius, reikės pamatyti to pačio režisieriaus filmą “23“. Jis genijus. Tikrai. 10/10. Lekiu pabaigt žiūrėt tą francų siaubeką…

Labai niūri kasdienybė…

Posted in Blevyzgojimai, Melancholija on birželio 3, 2009 by Ligonis.

Nusprendžiau į šį blog’ą kišt ne vien filmų anonsus, jolab, neseniai net ne iki galo peržiūrėtas “My Bloody valentine – 3D“ sugebėjo eilinį kartą sulaukti mano didžiai kreivo žvilgsnio.

Galiu pasakyti, kad kreivai jaučiuosi, kai nenueinu į mokyklą. Mėšlas.

Išvedžiau vargšą žmogų iš kelio, o dabar jis veda mane…

Skambant lėtam, tačiau didingam ambientui sau mintyse prisiekiu, kad daugiau taip nedarysiu, bet žinau, tikiu, kad tai atsitiks. Ir visai nesvarbu, kiek kartų, svarbu tik tai, kad tokio sadomazochiso kaip manęs reiktų dar sugebėt paieškot, nežinau, kodėl kai kuriems žmoniems aš patinku. Arba jie apsimeta. Tikriausiai.

DSC00256

Pirmą kartą čia išsipasakosiu, pasakysiu, kad mane užknisa žmonės, užknisa bendravimas, užknisa aplinka, bet ką daryt jeigu reikia tos šilumos, iš kur jos gauti, jei ne iš kito žmogaus? Internetu neatsisiųsi, o jei ir atsiųs, tai nebent netikrą šilumą. Taip kad, su žmoniem vistiek taikytis reikia. Ir man vis dar neatsibodo visiems aiškinti, kad man nuoširdžiai pė iks ant visko visko gyvenime (nors realiai visai ne). Man tik reikia elementaraus supratimo 🙂

————————————————————————————————————————

Sukasi: Jesper Kyd – Day Light In New Orleans.

Nuotaika: Kreiva.

18.38_EDIT: Atrodo, kad diena jau eina vakarop, bet nuotaika dar prastesnė, sukruštas oras. Nekenčiu savęs.

THE UNINVITED (2009)

Posted in Filmai on gegužės 30, 2009 by Ligonis.

the_uninvitedPasiūlė man pažėt šitą Draugė, ir, turiu pasakyti, kad čia visai dėmesio vertas naujas filmukas. Aš net negalėčiau dabar pasakyti, kada paskutinį kartą mačiau filmą tokiom sąlygom (ausinės, tamsa, pilnai atsuktas garsas…). Bet buvo tikrai jėga, svarbiausia, kad yra vietų, kuriose galima įsijautus šokinėt nuo kėdės. Istorija rutuliuojasi apie paauglę Anną, kuri išgyvena nelengvą laikotarpį. Per gaisrą sudegė jos motina. Ir, galima sakyti, per jos pačios kaltę. Taigi, Anna su savimi nešasi nemalonų skaudulį, kuris jai nuolat primena apie tą įvykį. Ir dar.. Annos namuose, motinos vietoje atsiranda nauja figūra – jos tėvo naujoji draugė Rachel. Susidaro toks įspūdis, kad ji specialiai nori sutrugdyti Annai ką nors išsiaiškinti apie praėjusį įvykį, netgi nenori, kad Anna susitikinėtų su savo draugu. Po kelių gan dramatiškų epizodų, Annai pradeda dėtis keisti dalykai. Vaizdiniai. Neaiškųs sapnai. Apskritai, filme naudojama daug simbolizmo. Bet tai yra nebloga detalė šiuolaikiniam horror’ui. Ir aš džiaugiuosi, kad šiais laikais dar yra kuriami tokie filmai. Svarbiausia, kad jie dar turi energijos išgąsdinti net ir nuo visko pavargusį individą. Tikrai dėmesio vertas, man tai labai patiko! Dėkui Draugei, kad rekomendavo. 10/10. Šizovas daiktas!

SPLINTER (2008)

Posted in Filmai on gegužės 30, 2009 by Ligonis.

splinter-movie-0Na va, atsibudau. Galvojau, ar verta rašyti apie šitą. Manau, nieko neprarasiu, kad papasakosiu trumpai. Filmas matomai nėra pačio didžiausio biudžeto. Pasakoja apie porelės atostogas, kaip jiems nepavyksta padaryt pikniko, ir kaip šiurkščiai jie atsiranda dviejų nepažystamų žmonių glėby. Vėliau… šlykštūs padarai iš kūrių kūnų veržiasi kažkokie spygliai. Neoriginalu. Kažkokioj benzino kolonėlėje vykstantis beveik visas filmo veiksmas, truputį nelogiškos logikos, vaikštančios išsigimėlių rankos, fejerverkai, juokingi veikėjų sprendimai. Nežinau, man tai įspūdžio nepaliko. Kažkaip juokingai viskas praėjo. Nebuvo vietos baimei, jauduliui. Šiaip net neverta. Efektai tik tokie puse velnio. Visa kita šlamštukas. To recycle-bin!!!